Raumenų skausmai – problema, su kuria šiais laikais susiduria beveik kiekvienas. Kasdienėje veikloje kiekvieno žmogaus kūne susidaro skirtingo jautrumo ir didesnio stangrumo zonos, kurios atsiranda esant dėl ilgalaikių ir pastovių raumenų perkrovų. Dažniausiai – tai perkrovimai, susiję su laikysena: pakelti pečiai, nuleista ir įtempta krūtinės ląsta, galva palinkusi į priekį, per didelis išlinkimas juosmens srityje. Dėl šių veiksnių dažnai pradėdamas jausti skausmas. Vienas iš veiksnių sukeliančių skausmą yra miofascinis trigerinis taškas.
Miofascinis trigerinis taškas (MTT) yra labai jautrus spaudimui, kartais skausmingas taškas, esantis raumens ar jo fascijos padidėjusios įtampos srityje, apčiuopiamas įtemptas gumulėlis, galintis sukelti plintantį skausmą. Miofasciniai trigeriniai taškai raumenyje yra 2-10 mm dydžio, jautrūs palpacijai, esantys lokaliai padidėjusios įtampos raumens srityse. Dažnai MTT srityje pasireiškia vietinė edema, taip pat virš MTT dėl aktyvių metabolinių procesų fiksuojama padidėjusi raumens temperatūra (0.5 – 1.0 laipsniu didesnė lyginant su nepažeista veido puse.
Miofascinai trigeriniai taškai (MTT) gali būti aktyvūs ir latentiniai:
- Aktyvūs MTT yra visada įtemptoje būsenoje ir visada iradijuoja skausmas nepriklausomai ar raumuo aktyvus.Esant aktyviems miofasciniams trigeriniams taškams, skausmas būdingas ir ramybės metu. Raumuo gali būti susilpnėjęs arba sumažėjęs raumens judesys. Spaudžiant MTT tiesiogiai, sukeliamas skausmas. Spaudžiant aktyvų MTT taip pat sužadinamas lokalizuotas raumens skaidulos trūkčiojimas, virpė Aktyvūs MTT dažniausiai aptinkami kaklo pečių ir dubens srities, bei kramtomuosiuose raumenyse. Viršutinė trapecinio raumens dalis, laiptiniai raumenys, galvos sukamasis, mentės keliamasis ir kvadratinis juosmens raumuo pažeidžiami dažniausiai.
- Latentiniai MTT dažniausiai jie randami raumenų įtampos vietose, kai pacientas būna jam įprastoje, jo manymu „normalioje“ padė Latentiniai MTT skausmingi palpacijos metu ir diagnozuojami kiek dažniau nei aktyvūs miofasciniai trigeriniai taškai. Tačiau ir toks MTT trikdo raumens funkciją.
Latentiniai MTT gali tapti aktyviais veikiami įvairių faktorių. Ar MTT taps aktyvus, labiausiai priklauso nuo raumens būsenos. Kuo sveikesnis raumuo, tuo mažesnė MTT aktyvavimosi tikimybė. Pažymėtina, kad dauguma aktyvių MTT dažnai pereina į latentinę būseną su žymiu simptomatikos sumažėjimu.
Miofascinių trigerinių taškų priežastys:
Trigerinis taškas gali būti aktyvuotas įvairių faktorių: atsiradus pažeidimui, esant dideliam krūviui, nuovargiui ar šalčiui. MTT atsiradimo pradžia gali būti perkrautas raumuo dėl užsitęsusios nejudrios padėties, raumeniui sutrumpėjus, užsitęsusi jo mobilizacija, taip pat tokios situacijos kaip lūžiai, sausgyslių patempimas, dislokacijos, raumenų sumušimas, padidėjus raumenų tonusui, kontraktūros raumenyje, pervargus raumeniui, pertempus raumenį, perkrovus sąnarius, netinkama technika atliekant fizinius pratimus, atsiradęs stresas, dėl nepatogių ir kūno netoleruojamų padėčių ar pratimų. MTT susidarymui įtakos turi paciento gyvenimo būdas, profesija, persirgtos ligos. Jau esantys MTT gali sąlygoti naujų MTT susidarymą.
Miofascinių trigerinių taškų sukeliamas skausmas
Reikia tiksliai išsiaiškinti ar MTT yra paciento skausmo priežastis. MTT sukeliamas skausmas yra specifinis: (MTT skausmas dažnai apibūdinamas kaip gilus ir stiprus, bukas, nemalonus, ilgai trunkantis, dygčiojantis; rečiau sutinkami deginantys, pulsuojantys, badantys skausmai.) Esant MTT, jo lokalizacijoje ir aplink, pastebimi audinių pakitimai, asimetrija, sumažėjusi judesio amplitudė.
MTT sukelto skausmo trukmė varijuoja nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kuo jautresnis taškas, tuo stipresnį skausmą jis sukelia ir tuo didesnė skausmo plitimo zona. Miofascinis trigerinis taškas gali sukelti miego, pusiausvyros, judesių koordinacijos sutrikimus, svaigimą, lokalią vazokonstrikciją.
Miofascinio skausmo sindromą (MSS) reikia diferencijuoti ir nuo panašią kliniką turinčių ligų, tokių kaip fibromialgija, kuriai taip pat būdingi trigeriniai taškai ir raumenų skausmas, kuris yra išplitęs, tuo tarpu MSS skausmas dažniausiai yra regioninis bei lokalizuotas. Taip pat MSS turi būti diferencijuotas nuo reumatinės polimialgijos (kuriai būdingas generalizuotas skausmo sindromas), vitamino D trūkumo (kuris pasireiškia bendru silpnumu bei raumenų skausmais) bei jungiamojo audinio ligų (tokių, kaip reumatoidinis artritas, kuris gali turėti miofascinį sindromą kaip komplikaciją).
Miofascinių trigerinių taškų gydymas
MTT gydyti dažniausiai naudojamos šios metodikos:
- Trigeriniams taškams gydyti yra įvairių manualinės terapijos technikų:
- RET (raumenų energijos technikų) metodai: įtempimo-ištempimo, reciprokinio slopinimo metodai
- Skirtingi masažo būdai: išeminė kompresija (dar vadinama trigerinių taškų masažu), giliųjų audinių masažas ir pan.
- Audinių mobilizacija ir kt..
- Moksliniuose šaltiniuose aprašytas vienas iš efektyviausių trigerinių taškų gydymo metodų – botulio toksino injekcijos į MTT
- Gydymas ultragarsu yra efektyvi priemonė gydant MTT ir esant miofasciniam skausmui.
- Karščio ir šalčio aplikacijos mažina raumenų įtampą ir gali būti efektyvios skausmui mažinti kartu atliekant manualinę terapiją.