Masažas Kaune - Klasikinis | Sportinis

Santrauka: Masažas – ką reikėtų žinoti

Masažas – labai įvairiapusė reabilitacijos priemonė. Jis gali būti tonizuojantis (aktyvinantis) arba atpalaiduojantis, paruošiamasis arba atstatomasis, atliekamas su pagalbiniais prietaisais ir instrumentais arba tik terapeuto rankomis ir pan.
Pagrindinės masažo rūšys – klasikinis (švediškas), sportinis ir gydomasis. Klasikinis masažas – labiau relaksacinė ir prevencinė priemonė, kurios metu gerinama kraujotaka, mažinama psichologinė raumenų įtampa ir pan. Sportinis masažas – atstatomoji ir parošiamoji priemonė, pagrinde skirta atletams ir aktyviai sportuojantiems. Tuo tarpu gydomasis masažas – į paciento problemą orientuota terapija. Pagrindinis gydomojo masažo tikslas – išsiaiškinti problemos priežastį ir ją pašalinti arba atstatyti bei gerinti pažeistas organizmo funkcijas.

Egzistuoja šimtai įvairių masažo technikų ir metodikų. Jų taikymas priklauso nuo paciento problemos. Vienos universalios ar geriausios technikos, tinkančioms visoms problemoms – nėra.
Populiariausios gydomojo masažo technikos: trigerinių taškų masažas, gilųjų audinių masažas, taškinis masažas, limfodrenažinis masažas, Miofascijinis atpalaidavimas, randinio audinio masažas. Tačiau net ir populiariausios technikos yra dažnai painiojamos tarpusavyje, nors jų filosofija, atlikimas ir poveikis kardinaliai skiriasi. Nesuprantant fiziologinio masažo poveikio ir maišant skirtingas technikas tarpusavyje, tikėtis teigiamo rezultato neverta.

Bendrai, masažas – labai efektyvi ir plataus pritaikymo reabilitacijos priemonė. Jo pagalba galima spręsti įvairius nugaros, kaklo, galūnių, raumenų skausmus; kraujotakos ir limfotakos, nervų sistemos problemas; pagreitinti reabilitaciją po traumų ir operacijų ir pan. Vis dėlto, masažas neturėtų būti laikomas panacėja. Tam tikrais atvejais masažas gali tik laikinai malšinti simptomus, o kitais – situaciją netgi pabloginti. Todėl prieš parenkant ir taikant bet kokį gydymo būdą – būtinas detalus paciento žodinis bei fizinis ištyrimas. Kitaip tariant – prieš pradedant gydyti, būtina išsiaiškinti problemos priežastį.

Masažą Kaune, „Kineziterapijos Klinikoje“ atlieka tik profesionalūs kineziterapeutai, turintys ne tik masažo, bet ir manualinės terapijos žinių bei įgūdžių. Prieš pradėdami bet kokia terapiją ar gydymą, visų pirma atliekame nuodugnią paciento apklausą ir detalų fizinį ištyrimą. Išsiaiškinus problemos priežastį – gydymas būna daug efektyvesnis ir greitesnis.

Masažo rūšys

Kineziterapijos klinika savo praktikoje plačiai taiko klasikinį, gydomąjį bei sportinį masažą.

Kiekvienas masažo tipas ir technika turi specifinį poveikį, kuris gali padėti spręsti tam tikras problemas. Tačiau masažas turi ir bendrą naudą, kuri praktiškai nepriklauso nuo taikomo masažo metodo. Masažo metu atpalaiduojama raumenų įtampa, aktyvinama ir gerinama kraujotaka, raminama nervų sistema, slopinamas kaklo, nugaros, pečių, juosmens, kojų raumenų skausmus.

Kiekvienam individualiai pritaikomos masažo technikos ne tik gerina savijautą, bet ir gydo, sumažina nuovargį, pagerina psichologinę ir fizinę savijautą, padeda atgauti darbingumą.

Klasikinis masažas

Klasikinis masažas, kitaip dar vadinamas Švedišku masažu, tai vienas populiariausių ir dažniausiai taikomų masažo tipų. Pagrindinis klasikinio (švediško) masažo tikslas – atpalaiduoti kūną, pagerinti kraujotaką, sumažinti psichologinę ir raumenų įtampą. Klasikinis (švediškas) masažas dažniausiai atliekamas visam kūnui, tačiau galimai labiau koncentruojantis į labiau įsitempusią kūno zoną. Masažo atlikimas – švelnus, netaikant didelės jėgos ir atliekamas pakankamai negiliai – masažuojami oda ir paviršiniai audiniai, atliekant glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos technikas.

Glostymo technikos metu rankų judesiai lengvai slysta kūno paviršiumi, suaktyvindami odos kvėpavimą, kraujo apykaitą.
Atliekant trynimo techniką specialistas rankomis odos paviršiumi juda limfos judėjimo arba jai priešinga kryptimi, pagerindamas kraujo tekėjimą į audinius, raumenų jėgą, ištempdamas po traumos, operacijos atsiradusius randus.
Taikant maigymą ir pasitelkiant įvairias jo technikas sumažinamas raumenų nuovargis, padidinamas jų tonusas, ištempiami raiščiai, pagerinamas sausgyslių elastingumas.
Vibracijos technikos metu kūno paviršiumi perduodami įvairaus dažnio ir amplitudės virpesiai, kurie veikia ne tik masažuojamo kūno paviršių, bet giliau esančius audinius, todėl mažėja skausmas, pagerėja raumenų gebėjimas susitraukti, audiniai greičiau atsigauna po traumos.

Siekiant geriausio efekto ir konkretaus norimo rezultato vienos procedūros metu masažas gali būti atliekamas keliomis technikomis, jas kaitaliojant tarpusavyje.

Sportinis masažas

Sportinis masažas – specifinė masažo forma, naudojama sportininkų paruošimui, kad būtų išvengta traumų, taip pat kūno atstatymui po didelio fizinio krūvio bei reabilitacijai po sportinių traumų. Didėjant sportininko tikslams, fizinio aktyvumo intensyvumui, norint pagerinti rezultatus, naudojama didelė jėga, ištvermė, lankstumas, greitis. Tačiau įtampa minkštuosiuose audiniuose gali sukelti pusiausvyros sutrikimus, padidinti traumų riziką. Viso to išvengti padeda sportinis masažas.

Sportinis masažas skirstomas į atstatomąjį, paruošiamąjį, treniruočių, gydomąjį ir taškinį.

Atstatomasis sportinis masažas pasitelkimas atstatymui po didelio fizinio krūvio (įtemptos treniruotės, varžybų).
Paruošiamasis masažas atliekamas prieš treniruotes ar varžybas. Jo metu gali būti taikoma apšildomoji arba tonizuojanti masažo procedūra.
Treniruočių masažas atliekamas treniruočių metu, norint pasiekti geriausią sportinę formą, siekiant sustiprinti sportininko sąnarius, raiščius, raumenis.
Gydomasis masažas sportininkui atliekamas tada, kai sportininkas turi tam tikrą problemą – ligą, traumą ar skausmą.
Taškinis masažas pasitelkiamas kaip pagalbinė priemonė kitoms masažo rūšims arba siekiant atskirai paveikti biologiškai aktyvius taškus.

Gydomasis masažas

Gydomasis masažas – yra orientuotas į konkrečią paciento problemą, padeda veiksmingai mažinti skausmą bei pasiekti teigiamų rezultatų įvairių ligų gydyme bei atkurti pažeistas organizmo funkcijas. Skirtingai nei klasikinis masažas, gydomasis dažniausiai atliekamas tam tikroje, su paciento problema susijusioje, kūno zonoje (o ne masažuojant visą kūną).

Gydomojo masažo metu mobilizuojami minkštieji audiniai – oda, raumenys, jungiamasis audinys, taip veikiant ne tik kaulų-raumenų, bet ir nervų, kraujotakos, limfinę sistemas. Specialistas, atlikdamas gydomąjį masažą, suranda minkštųjų audinių (odos, fascijos, raumenų) problemą ir ją šalina. Gydomojo masažo metu taip pat slopinamas skausmas, dėl kurio pastovaus pasireiškimo nervų sistema gali būti sudirginta, dėl ko galimai jaučiamas perdėtas ir neadekvatus skausmas. Gydomasis masažas taip pat gerina kraujotaką, skatina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į audinius, daryti teigiamą poveikį imuninei sistemai. Gydomasis masažas ypač efektyvus ir svarbus po traumų ir operacijų, kuomet susidaro randinis audinys ir sąaugos, kuriuos būtina mobilizuoti norint atstatyti sutrikusią funkciją.

Gydomojo masažo pagalba galima atstatyti ir padidinti sąnarių lankstumą ir mobilumą, odos ir poodžio paslankumą ir elastingumą, atpalaiduoti pertemptus ir spazmuotus raumenis bei pašalinti šalutinius medžiagų apykaitos produktus, tarp jų ir toksinus, iš audinių.
Gydomasis masažas naudojamas mažinti nugaros, galvos skausmus, gydyti įvairius raumenų pažeidimus (patempimus, įplyšimus, kontraktūras), esant sąnarių sąstingiui, koreguoti laikysenos sutrikimus, reabilitacijai po įvairių traumų ir operacijų, gerinti ir atstatyti kraujotakos bei limfotakos funkciją.

Taip pat, gydomasis masažas profilaktiškai rekomenduojamas asmens, kurie ilgai dirba sėdimą darbą.

Labai svarbu paminėti, kad norint tinkamai atlikti gydomąjį masažą, visų pirma labai svarbu detalus paciento ištyrimas, kurio metu yra būtina išsiaiškinti ne tik skausmą sukeliančią kūno zoną (struktūrą), bet ir skausmo atsiradimo priežastį, kuri dažniausiai būna susijusi su gyvenimo būdu, liga arba trauma. Gydomojo masažo atlikimas neišsiaiškinus problemos ir jos priežasties, gali ne tik nesuteikti norimo rezultato, tačiau ir pabloginti situaciją. Konkrečios priežastys ir pavyzdžiai pateikiami „Ar masažas yra visada tinkamiausias skausmo gydymo būdas?“ pastraipoje.

Atskirų kūno dalių masažas:

Kaklo, pečių juostos, nugaros, kojų bei rankų masažai yra puikiai visiems žinomi, todėl veikiausiai kalbėti apie kiekvienos iš šių kūno dalių masažo ypatumus veikiausiai nėra prasmės. Tačiau pėdų bei galvos masažas nėra taip plačiai paplitę ir visiems prieinami, nors gali būti labai efektyvi priemonė sprendžiant tam tikras specifines problemas, tokias kaip galvos skausmas, kulno skausmas, plantarinis fascitas ir pan.

Galvos masažas – pakankamai užmiršta priemonė, ypač fizinėje medicinoje ir reabilitacijoje, nors alternatyviojoje medicinoje buvo taikomas jau prieš kelis tūkstančius metų. Galvos masažo efektą pagrindžia ir pastarojo meto moksliniai straipsniai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad galvos masažas gali veikti nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemas, teigiamai stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą, mažinant streso hormonų lygį, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, kraujo spaudimą ir širdies rimtą (Fazeli et al. 2015; Kim et al. 2016; Murota et al. 2016). Taip pat, yra mokslinių duomenų, kad galvos masažas gali būti efektyvi priemonė plaukų slinkimo prevencijai, didinant plaukų tankį bei storumą (Koyama et al. 2016).

Pėdų masažas – gali būti vertinamas ir atliekamas dviem, pakankamai skirtingais požiūriais.
Pirmas, vadinamas refleksologiniu pėdų masažu, pagal kurį, kiekvienas vidaus organas turi jį reprezentuojantį tašką pėdoje, kurį stimuliuojant, galima tiesiogiai tą organą veikti. Refleksologinio masažo praktika teigia, kad šis masažo būdas gali būti efektyvus gydant tokias ligas ir sutrikimus kaip insultas, išsėtinė sklerozė, migrena, periferinės neuropatijos ir tt. Tačiau naujausios meta analizės, apžvelgiančios šį masažo metodą analizuojančius mokslinius tyrimus, kol kas nesugebėjo patvirtinti nei teorinių fiziologinių mechanizmų, nei visų teigiamų poveikių (McCullough et al. 2014; Embong et al. 2015, 2017). Vis dėlto, šį metodą taikantys masažo specialistai yra įsitikinę šio masažo efektyvumu, o pavieniai pacientų klinikiniai atvejai rodo, kad tam tikromis aplinkybėmis arba tam tikro meistriškumo specialistų atliekamas refleksologinis masažas iš tiesų gali būti labai efektyvus. Taigi veikiausiai refleksologinis masažas turi savo vietą reabilitacijos procese, tačiau tiek jo poveikis, tiek fiziologiniai veikimo mechanizmai, moksliškai nėra iki galo įrodyti ir pagrįsti.
Antras – tradicinis, manualinis pėdos masažas, skirtas tam tikroms lokalioms pėdų problemoms spręsti. Atliekant pėdų masažą gali būti naudojamos įvairios masažo technikos ir jomis sprendžiamas platus spektras apatinės galūnės skausmų. Nors pėdų masažas tikrai ne visada gali padėti spręsti žemiau kelio pasireiškiančius skausmus, tačiau apibendrinant, manualinis pėdų masažas yra efektyvi priemonė gydant tokias patologijas kaip plantarinis fascitas (Yelverton et al. 2019) ar kulno skausmas (Pollack et al. 2017).

Masažo technikos ir metodai

Egzistuoja šimtai įvairių masažo metodų ir technikų. Apžvelgti jas visas – neįmanoma ir veikiausiai nėra prasmės. Tačiau svarbu bent trumpai paliesti populiariausias ir labiausiai fizinėje medicinoje ir reabilitacijoje pritaikomus gydomojo masažo metodus ir apžvelgti jų privalumus bei trūkumus.

Gilųjų audinių masažas

Giliųjų audinių masažas – metodas, kurio atlikimas panašus į klasikinį (švedišką) masažą, tačiau atliekant šiek tiek stipriau, bandant paveikti ne tik paviršinius, tačiau ir giliau esančius audinius. Nors ir giliųjų audinių masažas – šiek tiek intensyvesnis ir gali protarpiais sukelti diskomfortą, tačiau dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad šio masažo metu ir net po normalu jausti didelį skausmą, o patiriamo skausmo intensyvumas tiesiogiai proporcingas masažo efektui (kuo labiau skauda – tuo geriau). Kitas mitas – kad spaudžiant stipriai ir labai giliai – galima atpalaiduoti net pačius giliausius, prie pat stuburo esančius raumenis, tokius kaip dauginiai (multifidiniai) arba stuburo sukamieji (rotatores) raumenys. Nors masažo pagalba veikiant nervų sistemą galima tikėtis bendro raumenų tonuso sumažėjimo ir raumenų atsipalaidavimo, audinių sluoksnis tarp terapeuto pirštų ir dauginių raumenų yra toks storas, kad tikėtis tiesioginio šių raumenų atpalaidavimo tikrai nereikėtų.

Trigerinių taškų masažas

Trigerinių taškų masažas – metodas, naudojamas miofascialinio skausmo sindromui gydyti. Paprasčiau tariant – pašalinti trigerinio taško sukeliamą skausmą. Trigerinis taškas – skausmingas arba dirglus taškas, tam tikroje raumens (dažniausiai to, kuris yra įsitempęs) vietoje. Dažniausiai trigerinių taškų masažo metu, suradus trigerinį tašką, jam pašalinti taikomas išeminės kompresios metodas, kuomet taške lokaliai sutrikdoma kraujotaka. Sumažinus kraujotaką trigerinio taško zonoje, raumuo yra slopinamas, todėl sumažėja taško jautrumas ir skausmas pamažu išnyksta. Todėl trigerinių taškų masažas yra paprastas, tačiau greitas ir efektyvus būdas atpalaiduoti pertemptus raumenis ir malšinti jų skausmą. Vis dėlto, trigerinių taškų masažas labai retai (praktiškai niekada) padeda išspręsti problemos priežastį, o veikiau tik padeda mažinti simptomus. Dažniausia trigerinių taškų atsiradimo priežastis – silpni ir neištvermingi raumenys. Todėl nors ir trigerinio taško pašalinimas silpname raumenyje gali tiek laikinai sumažinti skausmą, tiek padidinti to raumens jėgą, tačiau didelė tikimybė, kad po kurio laiko problema vėl pasikartos. Todėl nors ir trigerinių taškų masažas gali būti greita ir efektyvi priemonė mažinant skausmą ir raumenų įtampą, tačiau jis turėtų būti naudojamas ne kaip pavienis įrankis, o kompleksiškai su kitomis reabilitacijos ir terapijos priemonėmis, siekiant pašalinti skausmo priežastį ir užtikrinti maksimalų gydymo efektyvumą.

Taškinis masažas

Taškinis ir shiatsu masažas. Taškinis masažas dažnai painiojamas su trigerinių taškų masažu. Nors tiek pavadinimas tiek atlikimas yra panašūs, tačiau šios dvi masažo technikos fundamentaliai skiriasi. Taškinis masažas – vienas iš jau minėtos refleksoterapijos būdų. Tai senovės rytų medicinos metodas, pagal kurio filosofija teigia, kad kūne yra 600-700 biologiškai aktyvių taškų, kurių kiekvienas yra susijęs su tam tikru organu, o tinkamai stimuliuojant tašką, bus veikiamas ir su juo susijęs organas. Refleksoterapiniai taškai gali būti veikiami įvairiais būdais – adatomis (akupunktūra), šiluma (mokša terapija), šviesa, elektros srove ir pan. Taškinio masažo atveju, jie veikiami masažuotojo rankomis. Ypač daug biologiškai aktyvių taškų yra delnuose, pėduose, ausyse, taip pat veide ir galvoje. Todėl taškinis masažas dažniausiai būna atliekamas šiuose vietose. Teigiama, kad taškinis masažas padeda gydyti plataus spektro lėtines ligas – pradedant nuo galvos skausmo ir baigiant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų sutrikimais, Todėl jo painioti su trigerinių taškų masažu – nederėtų, nes šie masažai problemas sprendžia iš esmės skirtingai. Shiatsu masažas – tai japoniška taškinio masažo technika, dar vadinama klasikiniu japonišku masažu. Shiatzu masažas dėl savo technikos atlikimo dažniausiai atliekamas ant žemės, o jo pavadinimas išduoda apie metodo atlikimą – „ši“ ir „atsu“ išvertus reiškia „spaudimas pirštais“.

Limfodrenažinis masažas

Limfodrenažinis masažas skirtas limfinės sistemos (ir veninės kraujotakos) sutrikimams gydyti. Dažnai po operacijų (ypač onkologinių), griaučių-raumenų traumų, limfmazgių pašalinimo, insulto ir tt. sutrinka limfos cirkuliavimas ir vystosi limfoedema. Galūnės, o ypač kojos, pradeda tinti, formuojasi perteklinis riebalinis audinys, atsiranda odos pakitimai, vystosi celiulitas. Tokiais atvejais naudojamas limfodrenažinis masažas, kurio pagrindinė paskirtis – skatinti limfos tekėjimą link širdies. Jo pagalba mažinama limfos stazė (sankaupa), pagreitinamas toksinų ir kitų šalutinių medžiagų apykaitos produktų pašalinimas ir padedama atstatyti sutrikusią limfinės sistemos funkciją. Vis dėlto, nors limfodrenažinis masažas yra tikrai efektyvus, kaip pavienė priemonė spręsti limfinės sistemos sutrikimams dažnai yra nepakankamas. Todėl sunkesnėms limfotakos problemoms gydyti rekomenduojamas kompleksinis gydymas, kuris apima ne tik limfodrenažinį masažą, bet ir kineziterapiją, kompresinę terapiją, odos priežiūrą bei specialų mitybos rėžimą. Limfiniam drenažui atlikti naudojamas tiek rankinis (terapeuto atliekamas), tiek aparatinis (naudojant limfodrenažinį presoterapijos prietaisą) būdai. Nors jų paskirtis panaši – skatinti limfos tekėjimą link širdies, tačiau poveikiai šiek tiek skiriasi, todėl vienas būdas labiau patariamas prie vienokių sutrikimų, kitas – prie kitokių (pavyzdžiui esant venų varikozei, labiau rekomenduojamas terapeuto atliekamas limfodrenažas), arba abu naudojami kompleksiškai.

Miofascijinis atpalaidavimas

Miofascijinis atpalaidavimas dažnai naudojamas kaip giliųjų audinių masažo sinonimas. Vis dėlto, nors abu būdai yra labai panašūs – tai nėra tas pats. Giliųjų audinių masažas – dažniausiai atliekamas terapeuto ir tik pasyviai – pacientui nejudant. Tuo tarpu miofascijinis atpalaidavimas gali būti atliekamas tiek aktyviai, tiek pasyviai ir dažnai naudojant pagalbines priemones – masažinius kamuoliukus, volus ir pan. Miofascijinį masažą sau atlikti gali ir pats pacientas, todėl terapeutas ne visada reikalingas. Aktyvaus miofascijinio masažo metu užspaudžiami arba tempiami minkštieji audiniai ir atliekami aktyvūs paciento judesiai vienu metu. Taip sukuriamas dvigubas efektas. Pasyvaus masažo metu – pacientas visiškai atsipalaidavęs ir minkštųjų audinių mobilizaciją atlika terapeutas (arba pats pacientas naudodamas pagalbinę priemonę, tačiau nejudėdamas). Pagrindinis miofascijinio masažo tikslas – „nutraukti“ sąaugas tarp poodžio ir giliosios fascijos, dengiančios raumenį, taip pagerinant audinių judėjimą tarpusavyje ir sąnarių mobilumą. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sąaugų „nutraukimas“ tarp šių sluoksnių yra daug sudėtingesnis negu galvota ankščiau ir veikiausiai yra įmanomas tik aktyvaus miofascijinio masažo būdu (Spina, 2012). O fascijos „ištempimas“ ir sąaugų nutraukimas pačioje fascijoje yra apskritai abejotini, nes ši struktūra yra labai standi ir norint ją ištempti, reikalingos net kelis kartus didesnės jėgos, negu gali sukelti terapeutas ir pagalbinės priemonės (Wilhelm et al. 2017). Tikrasis miofascijinio atpalaidavimo fiziologinis mechanizmas: a) nutraukiamos sąaugos tarp paviršinio (poodžio) ir vidinio fascijinių sluoksių ir b) fasciją gaminančios ląstelės (fibroblastai) ilgainiui pakeičia fascijos kompoziciją, tačiau šiam efektui reikalingas ilgas laikas ir didelis pakartojimų skaičius. Miofascijinis masažas taip pat gali pagreitinti raumenų atsistatymą ir sumažinti jų skausmą po fizinio krūvio (Cheatham et al. 2015).

Randinio audinio masažas

Randinio audinio masažas yra labai svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma – susidaręs randinis audinys būna labai kietas ir nepaslankus, o laikui bėgant dar labiau kietėja. Nemobilus randas suauga su gilesniais poodžio sluoksniais ir ne tik varžo judesius, bet ir sukelia skausmą ir diskomfortą, Antra, veikiau dar svarbesnė – randinis audinys, kaip apsauginį mechanizmą, sukuria nervinės sistemos disfunkcijas. Todėl, kad buvo padaryta invazija į vidinę kūno terpę (o operacinio pjūvio atveju – net labai didelė), kūnas ginasi nuo galimo pakartotinio panašaus pobūdžio pažeidimo. Keičiasi raumenų tonusas, atsiranda jų disbalansas, galimai susidaro antrinės problemos (disfunkcijos). Patartina masažuoti bet kokį randinį audinį – ar tai būtų operacinis pjūvis, ar didesnis odos nubrozdinimas, po kurio susidarė randas. Randui masažuoti naudojamos įvairios technikos – audinio atkėlimas, ištempimas skirtingomis kryptimis ir pan.

Ar masažas yra visada tinkamiausias skausmo gydymo būdas?

Visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad atsiradus vienos ar kitos vietos skausmui ar raumenų įtampai (ypač nugaros), visų pirma reikėtų atlikti masažą ir būtent masažas yra geriausias problemos sprendimo būdas. Nors tai ir gali būti tiesa, tačiau tai tikrai neturėtų būti laikoma taisykle. Nors masažas yra svarbi reabilitacijos dalis ir gali būti labai efektyvus būdas tam tikroms problemoms gydyti, tačiau veikiausiai, tai yra viena iš pagalbinių, o ne vienintelė sprendimo priemonė.

Visų pirma, kaip jau minėjome, tam, kad norint tinkamai atlikti gydomąjį masažą, visų pirma labai svarbu detalus paciento ištyrimas. Gydomojo masažo atlikimas neišsiaiškinus problemos ir jos priežasties, gali ne tik nesuteikti norimo rezultato, tačiau ir pabloginti situaciją. Pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvaržos atveju, dažnai taikomas juosmens masažas, kuris atpalaiduoja įtemptus juosmeninės stuburo dalies raumenis. Tačiau galimai susidariusi raumenų įtampa yra apsauginė organizmo reakcija, kurios funkcija – saugoti pažeistą diską ir nervą nuo pakartotinio dirginimo. Todėl padidėjęs raumenų tonusas yra būtinas, kad sudaryti tinkamas sąlygas pažeistoms struktūroms gyti. Tokiu atveju atpalaidavus juosmens raumenis pacientui gali laikinai pagerėti, tačiau tai padidina pakartotinės traumos riziką ir ilgesnėje perspektyvoj tik pablogina problemą.

Kitas aktualus pavyzdys – lėtiniai skausmai. Lėtiniai skausmai dažnai būna susiję su gyvenimo būdu – pastoviai pasikartojančiais judesiais (su darbu susijusiais monotoniškais veiksmais), ilgomis statinėmis padėtimis (sėdėjimu) ir pan. Dėl šių krūvių atsiranda raumenų perkrova ir įtampa. Tačiau dažniausiai perkrova ir įtampa kyla dėl to, kad raumenys yra tiesiog per silpni ir per daug apkraunami. Jų masažavimas duos tik trumpalaikį efektą ir skausmas vėl grįš. Todėl tokiu atveju dėmesys turėtų būti skiriamas raumenų stiprinimui, ir kasdieninių įpročių keitimui, o masažas gali būti nebent kaip papildoma, bet ne pagrindinė priemonė.

Masažo procedūros „Kineziterapijos klinikoje“ Kaune

„Kineziterapijos klinikoje“ Kaune masažą atlieka tik profesionalūs kineziterapeutai, turintys ne tik masažo, bet ir manualinės terapijos ir gydymo judesiu žinių bei įgūdžių. Masažą manualinė terapija papildo detaliu ištyrimu ir visiškai kitokiu supratimu apie skausmą ir jo šaltinius. O kineziterapija suteikia įrankius ne tik atpalaiduoti, tačiau ir stiprinti žmogaus kūną, aktyvuoti reikiamus raumenis, suprasti jų įtempius ir disjukcijas. Prieš kiekvieną procedūrą pacientas yra detaliai ištiriamas ir nustatomos skausmo priežastys. Tik tada parenkamas tinkamiausias masažo metodas ir trukmė problemai spręsti, kurie yra labai individualūs. Žinoma, klasikinio masažo atveju, kuomet masažas atliekamas relaksaciniais tikslais, detalus ištyrimas nėra būtinas.
„Kineziterapijos klinikos“ Kaune masažuotoja, kineziterapeutė Simona Snarskienė masažo technikas taiko kombinuojant jas su „Maitland“ ir „Mulligan“ manualine terapija bei įvairiomis ortopedinės kineziterapijos metodikomis.