Stuburo iškrypimas ankstyvoje stadijoje, kol nekelia jokių nemalonių pojūčių, žmogui yra nepastebimas, todėl dažnai per ilgai delsiama kreiptis į specialistus.
Dažniausiai į Kineziterapijos kliniką kreipiasi pacientai, kuriuos jau vargina stuburo iškrypimo sukelti nugaros skausmai, akivaizdžiai matoma nesimetriška pečių, klubų padėtis, išryškėja stuburo išlinkimas į vieną ar kitą šoną, priekį ar atgal. Tai parodo ryšį tarp laikysenos, nervų, raumenų, griaučių ir vidaus organų, t.y.organai negali optimaliai funkcionuoti be tinkamo palaikymo – yra spaudžiami ir per daug apkraunami. Raumenys, esant netaisyklingai laikysenai, būna silpni ir pertempti arba trumpi ir įtempti.
Klinikos specialistai, kruopščiai ištyrę pacientą ir įvertinę stuburo iškrypimo laipsnį, ligą, jos priežastį, kiekvienam individualiai parenka jam geriausiai tinkantį gydymą.
Dažniausi stuburo iškrypimai:
Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną. Ankstyvoje stadijoje stuburo pokyčiai žmogui ir aplinkiniams dažnai yra nepastebimi. Ligai progresavus žmogaus stuburas iškrypsta į šoną ir įgauna „C“ arba „S“ formą. Dėl ligos pasisuka stuburo slanksteliai, prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra. Negydant skoliozės ne tik pasikeičia žmogaus išvaizda, bet ir sutrinka plaučių, kraujagyslių bei širdies darbas.
Kifozė – pernelyg gilus stuburo linkis į užpakalį, kai žmogus atrodo susikūprinęs, jo nugara yra sukumpusi.
Lordozė – pernelyg gilus stuburo išlinkimas į priekį. Esant šio tipo stuburo iškrypimui žmogus atrodo stipriai atsilošęs.
Stuburo iškrypimą dažniausiai lemia šios priežastys:
Netinkamas gyvenimo būdas
Stuburo iškrypimai pamažu išsivysto dėl netaisyklingos laikysenos: gulima minkštoje lovoje, naudojama aukšta pagalvė, vaikai sėdi ant jų ūgiui nepritaikytos kėdės, mokosi prie jų ūgiui nepritaikyto stalo, nugara apkraunama didelio svorio kuprine arba ji nešama vienoje rankoje.
Ankstyvame amžiuje, kol vaiko stuburas ir kremzlės nesukaulėję, jo laikysena yra pažeidžiamiausia.
Paauglystėje stuburas dažnai iškrypsta dėl jo perkrovimo sportuojant, pasirinkus pernelyg didelį fizinį krūvį.
Darbingo amžiaus žmonėms stuburas gali iškrypti nuo ilgo ir nepatogaus stovėjimo ar sėdėjimo. Vis dažnėja stuburo iškrypimai, kuriuos sukelia ilgas sėdėjimas netaisyklingoje padėtyje prie kompiuterio. Moterims stuburo iškrypimai gali išsivystyti ir dėl aukštakulnių batelių avėjimo.
Traumos ir skausmas
Stuburas gali iškrypti, sutrumpėjus vienai kojai ar po jos amputavimo, lūžus stuburo slanksteliui ar jam išnirus arba esant bet kokiai kitai traumai, kuri priverčia koreguoti laikyseną. Nervų šaknelės užspaudimas, petinio rezginio padidėjęs jautrumas ir kitos skausmą sukeliančios nervinio pobūdžio problemos priverčia žmogų nesąmoningai pakeisti kūno padėtį, kad tą skausmą sumažintų. Tam įtakos gali turėti ir neurodinamikos komponentas. Dažnai ydinga laikysena susiformuoja dėl anksčiau atsiradusių neurodinamikos problemų, kai kūnas stengdamasis išvengti skausmo dėl nervo dirginimo stengiasi būti neskausmingoje padėtyje, kuri palipsniui tampa naturalia kūno laikysena. Ilgainiui antalginės (skausmą mažinančios) padėtys tampa įpročiu, taip suformuodamos netaisyklingą laikyseną.
Nėštumas
Nėštumas gali sukelti stuburo ir laikysenos iškrypimų tiek nėščiąjai, tiek ir kūdikiui. Nėštumo metu mamytėms dažnai pertempi pilvo bei dubens raiščiai, padidėja juosmens lordozė, nusilpsta pilvo ir sėdmenų raumenys. O kūdikystės laikotarpiu, dėl žindymo ir pastovaus kūdikio nešiojimo ant rankų – pertempiamos ir kaklo bei krūtininės stuburo dalies sritys. Todėl po nėštumo labai svarbu kuo greičiau imtis veiksmų, norint atgauti raumenų balansą.
Tuo tarpu įgimti laikysenos pokyčiai, dažniausiai taip pat atsiranda nėštumo metu. Priežastys labai įvairios: genetinės (paveldėjimas), toksinės arba mechaninės, kuomet dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaisius yra nepatogioje padėtyje ir spaudžiamas. Dažniausiai patologijos yra stebimos kaulų ir raumenų anatomijoje.
Pasitaiko ir stuburo iškrypimo formų, kurių priežastys nežinomos. Neaiškios kilmės skoliozės vadinamos idiopatinėmis. Dėl tokių skoliozių žymiai pakinta slanksteliai ir jų formos. Tačiau verta paminėti, kad idiopatinė skoliozė yra diagnozuojama ypatingai per dažnai ir to priežastis – nepakankamai detalus ir kruopštus ištyrimas arba nepakankama gydytojo kompetencija, nes didžioji dalis skoliozės atvejų yra puikiai paaiškinamos platesnį žinių profilį turinčių specialistų.
Netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimų gydymas
Manualinė terapija – šia metodika atkuriama taisyklinga sąnarių, stuburo slankstelių biomechanika, atpalaiduojamas nugaros raumenų įsitempimas, todėl tampa lengviau koreguoti laikyseną, numalšinti su stuburo iškrypimais susijusius ūminius ir lėtinius nugaros skausmus. Ši terapijos forma dažnai pasitelkiama skoliozės gydymui.
Funkcinė neurologija gali būti labai efektyvus įrankis sprendžiant netaisyklingą laikyseną ir stuburo iškrypimus. Nors struktūrinių pažeidimų jos pagalba greitai pagydyti neišeis, tačiau galima sutvarkyti receptorių disfunkcijas, tokiu būdu sumažinant skausmą, pagerinant propriocepciją, raumenų aktyvaciją, dėl ko bus tiek paprasčiau kūnui natūraliai grįžti į simetrišką padėtį, tiek saugiau treniruoti raumenis.
Kineziterapija (gydymą judesiu) – atliekant specialius pratimus balansuojama raumenų–kaulų sistema ir koreguojama sutrikusi biomechanika – taip, esant netaisyklingai laikysenai, iškrypimui, padedama stuburui „pasirinkti“ jam tinkamesnę erdvę. Skoliozės sukeltos laikysenos koregavimui pasitelkiami asimetriniai ir kiti pratimai.
Kineziterapija, naudojant medicininius kamuolius – kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į paciento stuburo iškrypimo laipsnį, ligą, jos kilmę, pritaikomi netaisyklingą laikyseną koreguojantys pratimai. Stiprinami nugaros, pilvo raumenys, didinama raumenų ištvermė. Balansavimo pratimai, naudojant medicininius kamuolius, gerina pusiausvyrą, koordinaciją, priverčia dirbti giliuosius bei stabilizuojančius raumenis, kurie itin svarbūs gerinant laikyseną.
Gydomasis masažas – įvairiomis masažo technikomis atpalaiduojami dėl stuburo iškrypimo nusilpę ir įsitempę, sutrumpėję nugaros raumenys, deformuota, išgaubta krūtinės ląsta, sustiprinami pilvo raumenys, jungiamojo audinio ir raumenų sukibimas, didinamas stuburo mobilumas, atpalaiduojami dėl netaisyklingos laikysenos raumenyse susiformavę skausmingi taškai.
Teipavimas. Teipavimas yra lengvai taikomas metodas, kuris stimuliuoja/skatina raumenų aktyvaciją. Šis metodas naudojamas sąnarių stabilizavimui, padėties korekcijai, raumenų aktyvacijai skatinti, slopinti raumenų aktyvumą, skausmo malšinimui, pagerinti motorinių neuronų jautrumą, limfos tekėjimą.
Stuburas yra atraminė žmogaus ašis. Jame yra natūralių stuburo išlinkimų, kurie yra reikalingi, kad nugara būtų stipri, stangri ir lanksti. Nugaroje išsidėstę raumenys formuoja jos formą, reljefą, valdo laikyseną, stabilizuoja stuburą. Raumenims nusilpus, darosi sunku stuburą išlaikyti reikiamoje padėtyje, todėl jis, veikiamas įvairių jėgų, deformuojasi, pradeda reikštis stuburo iškrypimo požymiai.
Statistika rodo, kad stuburo iškrypimai vargina apie 3,5 proc. vaikų. Pirmieji stuburo iškrypimo požymiai gali pasireikšti jau nuo šešerių (mergaitėms) – aštuonerių (berniukams) metų, o dažniausiai jie išryškėja paauglystėje ir gali progresuoti iki žmogaus skeleto brandos (20-22 metų).
Kineziterapijos klinikoje yra gydomi įvairaus tipo stuburo iškrypimai: nuo netaisyklingos laikysenos ir ankstyvosios stuburo iškrypimo fazės iki progresavusios ligos.
