Riešo nestabilumo priežastys ir simptomai

Riešo sąnario nestabilumas yra sąnario laisvumas ir pakitęs riešo kaulų judesys. Dažniausiai jis atsiranda trauminio įvykio metu, kuomet būna pažeidžiami raiščiai ir kaulinės struktūros. Rečiau nestabilumas pasireiškia dėl perkrovos arba gretutinės ligos. Riešo traumos yra pakankamai dažnas reiškinys, tačiau tikrai ne visuomet tai sukelia riešo nestabilumą. Po traumų nestabilumas pasireiškia tik 10% atvejų.

Pats riešo nestabilumas gali būti jaučiamas ramybės būsenoje (statinis) ir atliekant judesius (dinaminis). Statinis nestabilumas dažniausiai pasireiškia po ūmios traumos ir yra nustatomas atliekant radiologinius tyrimus. Dinaminį nestabilumą galima nustatyti atliekant radiologinius tyrimus bei specifinius riešo sąnario judesius (testus), su tikslu išprovokuoti skausmą arba padidėjusį kaulų poslinkį.

Bendri riešo nestabilumo simptomai ir riešo sąnario anatomija

Dažniausiai pasitaikantys riešo sąnario simptomai:

  • Patinimas (po traumos);
  • Skausmas ramybėje arba judesių ir apkrovos metu;
  • Nestabilumo pojūtis rieše, atliekant judesius arba remiantis ant pažeistos rankos, spragsėjimas/kliksėjimas.

Riešo sąnarys sudarytas iš aštuonių kauliukų (riešakaulių), kurie išsidėstę į dvi eiles, alkūnkaulio ir stipinkaulio, juos jungiančių raiščių ir sąnarinės kapsulės. Būtent šios struktūros pagrinde atsako už sąnario stabilizaciją.

Riešo kaulai iš delninės pusės (kairė ranka).

Pav. 2. Riešo kaulai iš delninės pusės (kairė ranka). Šaltinis: https://www.mayoclinic.org/carpal-bones/img-20007898 (redagavo: Kineziterapijos Klinika).

Dažniausiai pasitaikančios riešo sąnario nestabilumo rūšys ir jų gydymas

Visų pirma, siekiant išsiaiškinti kurios riešo sąnario dalys yra pažeistos, būtina atlikti nuodugnią paciento apklausą bei fizinį ištyrimą. Apklausos metu svarbu išsiaiškinti, ar buvo patirta trauma ir būtent kaip ji įvyko. Pavyzdžiui, nukritus ant ištiestos rankos, galima iš karto įtarti laivelinio-mėnulio sąnario nestabilumą. Tuo tarpu krentant ant delno/nykščio pagalvėlės – laivakaulio lūžį. Tuomet atliekamas fizinis ištyrimas, kurio metu vertinamas skausmas į prisilietimą ir spaudimą, riešo sąnarys apžiūrimas, vertinant patinimą, sąnario deformacijos ir pan. Taip pat atliekami judesių testai, kurių metu išsiaiškinama, kurie judesiai sukelia simptomus ir yra riboti. Tam tikrais atvejais atliekami ir radiologiniai – rentgeno, ultragarso tyrimai.

Nestabilumas pasireiškiantis tarp tos pačios eilės riešakaulių (disociatyvus riešo nestabilumas):

1. Nestabilumas tarp laivelio ir mėnulio (laivelinis-mėnulio sąnario nestabilumas).

Laivelinio-mėnulio sąnario trauma yra viena dažniausiai pasitaikančių riešo sportinių traumų. Pažeidimas įvyksta, krentant ant ištiestos rankos. Gali plyšti raiščiai (tarpkaulinis laivelinis mėnulio raištis, nugarinis laivelinis mėnulio raištis, delninis stipinkaulio laivelinis mėnulio raištis). Jeigu įvyksta dalinis raiščių plyšimas arba plyšta tik vienas raištis iš 3, problema gydoma konservatyviu būdu. Dviejų raiščių pilno nutraukimo atveju reikalingas chirurginis gydymas (raiščių rekonstrukcija).

Riešo padėtis traumos metu.

Pav. 3. Riešo padėtis traumos metu. R. Gudas. Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija.

2. Nestabilumas tarp mėnulio ir trikampio (mėnulio trikampio sąnario nestabilumas).

Mėnulio trikampio sąnario nestabilumo priežastis dažniausiai yra kritimas ant ištiestos rankos. Pažeidimas taip pat gali įvykti ir keliant labai sunkius svorius virš galvos (giros kėlimas). Simptomai būna nežymūs arba pasireiškia ne iškart. Skausmas ir nestabilumo pojūtis išsiprovokuoja tik stipriai atlenkus delną. Gali būti jėgos sumažėjimas delne arba kliksėjimas judesių metu. Šis riešo nestabilumas gydomas konservatyviu būdu, tačiau esant visiškam raiščių plyšimui, atliekamas chirurginis gydymas.

Giros kėlimas

3. Laivakaulio lūžis.

Lūžus laivakauliui, gali pasireikšti bendras visų riešakaulių nestabilumas. Gydymas galimas konservatyviu ir chirurginiu būdu priklausomai nuo pažeidimo. Negydant gali išsivystyti riešo sąnario deformacija.

Laivakaulio lūžis

5. Pav. Laivakaulio lūžis. https://sites.google.com/site/activecarephysiotherapyclinic/scaphoid-injury (redagavo: Kineziterapijos Klinika).

Rečiau pasitaikančios riešo nestabilumo rūšys ir jų gydymas

  1. Nestabilumas pasireiškiantis tarp alkūnkaulio, stipinkaulio ir pirmos eilės riešakaulių, arba tarp dviejų riešakaulio eilių (nedisociatyvus riešo nestabilumas).
    Jis dažniausiai susijęs su sąnarių hipermobilumu ir gydomas konservatyviais metodais. Tačiau gali būti ir trauminės kilmės.
    • Nestabilumas tarp trikampio ir kablinio kaulo (trikampio kablinio kaulo sąnario nestabilumas).

Tai dažniausias riešo alkūninės dalies pažeidimas (vidinė riešo dalis). Judesio metu girdimas spragsėjimas, jaučiamas skausmas liečiant. Diagnozė atliekama radiologiniu būdu, tačiau rentgenas tam nenaudojamas.

  1. Nestabilumas pasireiškiantis dėl sumažėjusios judesio amplitudės kitoje vietoje (pavyzdžiui, po stipinkaulio lūžio, riešo nestabilumas pasireiškia dėl kompensacinio riešo mobilumo padidėjimo). Taip pat vadinamas adaptyviu riešo nestabilumu. Tokiu atveju problema gydoma konservatyviu būdu.
  2. Nestabilumas tarp skirtingų kaulų eilių, stipinkaulio ir alkūnkaulio (kompleksinis riešo nestabilumas). Jis pasireiškia tiek bendro hipermobilumo, tiek rimtų traumų (kaulų lūžiai su raiščių patempimais) atvejais. Gydymas reikalauja chirurginės intervencijos.

Verta paminėti, kad negydant riešo sąnario nestabilumo problemų ir sąnario pažeidimų, su laiku gali atsirasti kiti pakitimai – artrozė, sąnario deformacija, lėtinis skausmas (susijęs su bendru hiperjautrumu) ir judesio kokybės pokyčiai, kurie gali daryti įtakos kitiems viršutinės galūnės sąnariams (alkūnės, peties sąnariui).

Kamuoja riešo sanario skausmas? Jaučiate riešo laisvumą? Riešas tinsta, o jo judesiai riboti?

Su riešo problemomis dirbame nuolat. Mes Jums galime padėti.

Registruokitės:  +370 682 21 414

ŠALTINIAI

  • P.Brukner. Clinical Sports Medicine. North Ryde: McGraw-Hill Education Australia, 2012. ISBN: 9780070998131.
  • Gudas. Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija. Kaunas: UAB „INDIGO print“, 2015. ISBN: 978-609-8078-38-1.
  • Chin, H. (2015). Carpal ligament injuries, pathomechanics, and classification. US National Library of Medicine.
  • L., R., Ranzenberger; K., R., Carter. (2019). Lunotriquetral Instability. Stat Pearls.
  • Treiman, M., Strle, N., Matthews, C., Borstel, D. (2019). Carpal Instability: Clarification of the Most Common Etiologies and Imaging Findings. Journal of the American Osteopathic College of Radiology.
  • B., T., Carlsen, A., Y., Shin. (2008). Wrist instability. Scandinavian Journal of Surgery.
  • Muminagic, S., Kapidzic, T. (2012). Wrist Instability After Injury. US National Library of Medicine.