Peties sąnario nestabilumas – Tipai ir priežastys

Peties sąnario nestabilumas yra daug dažnesnis, negu kitų galūnių sąnarių nestabilumas. Tą didžiąja dalimi galima paaiškinti peties sąnario anatominiais išskirtinumais. Petys dėl savo struktūros gali būti nesunkiai pažeidžiamas. P. Brukner, visame pasaulyje garsus sporto medikas, pateikė labai supaprastintą šio sąnario analogiją – ruonis, kuris ant savo nosies bando išlaikyti didelį kamuolį. Paprastai tariant – mentės sąnarinė duobė yra labai sekli, o žastikaulio galva – sąlyginai didelė. Todėl peties sąnarys yra labai mobilus, tačiau tuo pačiu atveju atsiranda ir jo nestabilumo tikimybė. Tam, kad peties sąnarys būtų stabilus, turi būti gera sąnarinių struktūrų ir raumenų stabilizacinė sąveika.

Nestabilumu vadinama situacija, kuomet sąnarinės struktūros (sąnarinė lūpa, raiščiai, sąnarinė kapsulė) ir raumenys negali atlikti stabilizacinės funkcijos, sąnarys yra per daug laisvas. Žmogus gali jausti skausmą, gali atrodyti, kad sąnarys „iššoks iš vietos“. Tokiu atveju dažnai pasikartoja sąnario išnirimai.

Pagal kryptį, (t.y. kuria kryptimi žastikaulis nėra stabilus mentės sąnarinėje duobėje), peties sąnario nestabilumas skirstomas į priekinį, užpakalinį ir daugiakryptį nestabilumą.
Taip pat, pagal tai, kokios struktūros yra paveiktos, peties sąnario nestabilumas skirstomas į funkcinį ir struktūrinį.

Funkcinis ar struktūrinis peties sąnario nestabilumas – ką tai reiškia ir kuom skiriasi reabilitacija?

Bankart plyšimas

Pav.1. Bankart plyšimas. https://www.shoulder-pain-explained.com/bankart-lesion.html (redagavo: Kineziterapijos Klinika).

Kuomet peties sąnario nestabilumas atsiranda paties sąnario struktūrų (raiščių, sąnarinės lūpos, ar kaulinių sąnario paviršių) pažeidimo, nestabilumas vadinamas struktūriniu. Sąnarinių struktūrų pažeidimai įvyksta trauminio įvykio metu, tačiau gali būti ir degeneracinių procesų ar perkrovos traumų pasekmė. Tačiau ne visi sąnarinių struktūrų pakitimai sukelia peties sąnario nestabilumą. Pavyzdžiui, apie 70% žmonių, kurie nejaučia jokio diskomforto, turi sąnarinės lūpos plyšimą. Situacija priklauso, nuo to, kuri struktūra ir kurioje vietoje yra pažeista ir koks yra pažeidimo dydis.

Kuomet raumenys neatlieka stabilizacinės funkcijos, tačiau pasyvios struktūros yra sveikos, peties sąnario nestabilumas vadinamas funkciniu.

Tai reiškia, kad išsivystė peties sąnario raumenų funkcijos deficitas, tačiau be trauminės priežasties. Tai dažniausiai gali nutikti tiek dėl perkrovos traumų. Sporto šakose, kurios reikalauja pasikartojančių rankų judesių virš galvos, peties sąnario raumenys yra nuolat ištempiami ir ilgainiui gali sukelti sąnario laisvumą. Sąnario laisvumas dėl pakartotino peties raumenų ištempimo ir dėl to atsiradusios jų funkcijos deficito, sukelia funkcinį peties sąnario nestabilumą.

Pagrindinę peties sąnario stabilizacinę funkciją užtikrina rotatorių manžetės raumenys (raumenys, stabilizuojantys ir atliekantys pilnos amplitudės peties sąnario judesius). Jeigu pasyvios sąnarinės struktūros  peties sąnario raiščiai, lūpa) yra ištemptos, šių rotatorių manžetės raumenų aktyvumas yra labai svarbus. Tačiau verta pabrėžti, kad jeigu sąnarinės struktūros nėra pakitusios, net esant raumenų funkcijos deficitui, nestabilumas nepasireikš.

Funkcinio peties sąnario nestabilumo atveju, gydymas atliekamas tik konservatyviai – kineziterapijos, fizioterapijos ir kartais – manualinės terapijos pagalba. Bandant atstatyti peties sąnario raumenų funkciją labai svarbu lavinti ne tik rotatorių manžetės raumenis, bet ir mentę stabilizuojančius raumenis. Peties sąnario judesiai visada vyksta kartu su mentės judesiais. Jeigu pati mentė yra nestabili arba neturi pilnos judesio amplitudės, optimali peties sąnario judesių kokybė yra neįmanoma. Peties sąnario nestabilumo atveju visuomet yra lydima raumenų disbalanso – vieni raumenys yra perkrauti ir spazmuoti, kiti – slopinami ir per mažai aktyvūs. Todėl Manualinė terapija gali padėti sumažinti perkrautų raumenų tonusą ir įtampą, o tai padės aktyvinti slopinamus raumenis.

Struktūrinio nestabilumo atveju, jeigu petys nebuvo išniręs – dažniausiai taip pat rekomenduojama konservatyvus gydymas kineziterapijos ir fizioterapijos priemonėmis. Tačiau jeigu petys išniro, ypač jeigu išnirimai pasikartoja, toks nestabilumas dažniausiai sprendžiamas chirurginiu būdu.

Rotatorių manžetės raumenys

Priekinis sąnario išnirimas.

Priekinis sąnario išnirimas

Pav. 4. Priekinis sąnario išnirimas. P.Brukner. Clinical Sports Medicine.

Priekinis peties nestabilumas pasireiškia po priekinio sąnario išnirimo, kuomet įvyksta Bankart plyšimas. Žmogus pajaučia staigų skausmą ir gali girdėti „pokšt“ sąnaryje. Matoma vaizdinė deformacija. Priekinis sąnario išnirimas įvyksta žastą atitraukus ir išsukus į išorę. Būtent tuo metu yra pažeidžiama priekinės sąnarinės struktūros, ir būtent tada įvyksta Bankart plyšimas. Tokiu atveju yra didelė pakartotinio išnirimo rizika. Pats išnirimas gali sukelti ir kitus sąnarinių struktūrų pažeidimus (kaulinis Bankart pažeidimas, sąnarinės kremzlės pažeidimas, žastikaulio galvos kompresinis lūžis, raiščių plyšimas, užpakalinės viršutinės sąnarinės lūpos plyšimas), tačiau plačiau jų čia neaptarsime. Po išnirimo atliekamas rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas. Priklausomai nuo pažeidimo, taikoma artroskopinė operacija ir kineziterapinis gydymas. Atsistatymas ir grįžimas į sportą užtrunka apie 6 mėnesius.

Priekinis netrauminis peties sąnario nestabilumas efektyviausiai gydomas kineziterapija, stiprinant rotatorių manžetės ir mentę stabilizuojančius raumenis. Patartina modifikuoti sportinę programą, kad išvengti nestabilumą provokuojančius judesius. Tik tada, jeigu šie metodai yra neveiksmingi, atliekama chirurginė intervencija.

Užpakalinis peties sąnario nestabilumas – ištyrimas ir gydymas

Užpakalinis peties sąnario nestabilumas dažniausiai būna netrauminės kilmės, jis pasireiškia dėl ištemptos užpakalinės sąnarinės kapsulės. Tai gali būti ir užpakalinio sąnario išnirimo (kuris yra labai retas) pasekmė. Situacijai įvertinti užtenka fizinio ištyrimo, tačiau trauminio įvykio metu, rekomenduojamas radiologinis ištyrimas. Šis nestabilumas sekmingiausiai gydomas kineziterapija ir labai retais atvejais reikalinga chirurginė intervencija.

Daugiakryptis peties sąnario nestabilumas – ištyrimas ir gydymas

Daugiakryptis nestabilumas dažniausiai būna netrauminės kilmės. Jis susijęs su bendru žmogaus hipermobilumu. Sąnarinės struktūros būna ištemptos ir nesugeba palaikyti sąnario stabilumo. Problemos įvertinimas nereikalauja radiologinių tyrimų. Užtenka fizinio ištyrimo. Efektyviausias gydymas – pratimais, su tikslu sustiprinti sąnarį stabilizuojančius raumenis. Chirurginė intervencija dažniausiai naudos neduoda.

Daugiakryptis nestabilumas

Pav. 6. Daugiakryptis nestabilumas. https://obgynkey.com/shoulder-instability/

Vargina peties sąnario skausmas? Atrodo, kad Jūsų petis nestabilus ir gali išnirti?
Su peties nestabilumai susiduriame kasdien. Mes Jums galime padėti.

Kviečiame registruotis:  +370 682 21 414

Šaltiniai

  • P.Brukner. Clinical Sports Medicine. North Ryde: McGraw-Hill Education Australia, 2012. ISBN: 9780070998131.
  • Schwartzberg, R., Reuss, B. L., Burkhart, B. G., Butterfield, M., Wu, J. Y., & McLean, K. W. (2016). High Prevalence of Superior Labral Tears Diagnosed by MRI in Middle-Aged Patients With Asymptomatic Shoulders. Orthopaedic Journal of Sports Medicine.
  • Beyzadeoglu, T., Circi, E. (2015). Superior Labrum Anterior Posterior Lesions and Associated Injuries: Return to Play in Elite Athletes. Orthopaedic Journal of Sports Medicine.
  • Abdul-Rassoul, H., Galvin, J., Curry, E., Simon, J., Li, X. (2018). Return to Sport After Surgical Treatment for Anterior Shoulder Instability: A Systematic Review. Orthopaedic Journal of Sports Medicine.
  • Chen, D., Jerome Goldberg, J., Herald, J., Critchley, I., Barmare, A. (2016). Effects of surgical management on multidirectional instability of the shoulder: a meta-analysis. Springer Link.
  • Watson, L., Balster, S., Lenssen, R., Hoy, G., Pizzari, T. (2017). The effects of a conservative rehabilitation program for multidirectional instability of the shoulder. Science Direct.
  • Kuhn, J., A new classification system for shoulder instability. (2010). A new classification system for shoulder instability. British Journal of Sports Medicine.